sudabinti — sudabi̇̀nti vksm … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apdabinti — apdabìnti tr. apipuošti, apgražinti: Jau ir galvą apdabinau BsPIII18. Burtikais apsiuvu, apdabinu R81. Apdabìnk savo dukrą, leisdamas kieminėti J. Apdabinai ir išrėdei brš. Apadabink ir mus brš. | refl.: Apsidabìnk, atvažiuos svetys tuo[j] J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
dabinti — dabìnti ( yti), ìna, ìno tr. 1. SD64, R, K puošti, gražinti: Anksti kėlė, rūtas skynė, vainikėlį sau dabìno Nm. I–IV amž. Lietuvos teritorijos kapuose susidurta su daugybe įvairių papuošalų, kuriais būdavo dabinama galva, kaklas, krūtinė,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdabinti — išdabìnti 1. tr. Q63, R34, Kč išpuošti, išgražinti: Ta poni neikom išdabìnta, išrėdyta J. Iždabinti namai SD21. Iždabintos lubos SD355. | refl. tr., intr.: Mergaitė išsidabìno savo kambarį Lzd. Išsiprausė, išsidabìno – jau eis kur Vlkv. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nudabinti — nudabìnti tr. 1. papuošti, pagražinti: Kad nudabino, kad nudabino, net miela akiai žiūrėt Lkš. Padėkoki motinėlei, kad tau užaugino, žalių rūtų vainikėlį dėl tau nudabino LTR(Skp). | refl. tr.: Mergelė vainikėlį ... nuspynus nusdabinus ant… … Dictionary of the Lithuanian Language
padabinti — padabìnti 1. tr. papuošti, pagražinti: O tai puikiai padabinta KlvD27. | refl.: An kalnelio putinėlis, po putinu šaltinėlis, tę mergelė burnelę prausė, nusiprausus pasdabino Švn. Gražūs svotukai pasidabinę JV753. Šiandie tokia diena, gali atjot… … Dictionary of the Lithuanian Language
pridabinti — pridabìnti 1. tr. pritaikyti: Jau ir ienas prikabino, ir branktuką pridabino rš. Kokiamui prilyginimui pridabinsim ją? Ch1Mr4,30. | refl.: Kol tu prisidabìnsi, tai ir naktis užpuls Lp. 2. refl. prisitaisyti, prisirengti: Žiemai prisidabinù… … Dictionary of the Lithuanian Language
susidabenti — 1 susidabenti žr. sudabinti 1 (refl.): Susdabenaũ galvą Ktk. dabenti; susidabenti … Dictionary of the Lithuanian Language
įdabinti — įdabìnti 1. refl. Krok įsipuošti, išsigražinti: Įsirėdžius, įsidabìnus – negali nė pažint Gs. 2. tr. sukurti, įtaisyti: Žemę įdabino ir ją padarė RBIz45,18. 3. refl. įtaikyti, įtikti: Aš biskį moku, tik niekap neinsidabinù Lp. dabinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
